POKALBIAI PRIE ARBATOS
Kai arbata garuoja, žodžiai pasidaro minkštesni
Čia nėra paskaitų. Tik ramūs pokalbiai apie tai, kas su metais tampa aiškiau: šeima, amžius, mažos šventės ir kasdienybės šviesa.
Apie amžių
„Metai nėra siena. Jie labiau panašūs į ilgą kelią, kuriame pagaliau žinai, kur verta sustoti.“
Senstant supratau, kad nereikia stengtis atrodyti taip, lyg laikas nebūtų praėjęs. Geriau norisi atrodyti taip, lyg su tuo laiku būčiau gražiai susitarusi. Amžius atneša raukšlių, bet atneša ir drąsos nesiaiškinti dėl kiekvieno savo pasirinkimo.
Apie šeimą
„Šeima nėra tik dideli susitikimai. Kartais šeima yra žinutė: ar pavalgei?“
Man šeima visada buvo stalas. Ne tobulas, ne visada tvarkingas, bet toks, prie kurio galima prisėsti. Vaikai užauga, anūkai turi savo pasaulius, bet ryšys lieka per mažus dalykus: stiklainį uogienės, skambutį, sriubą sergančiam.
Apie mažus džiaugsmus
„Gera diena dažnai prasideda nuo visai mažų dalykų.“
Anksčiau laukdavau didelių progų. Dabar matau, kad daugiausia gyvenimo telpa į paprastus džiaugsmus: pirmą braškę, švarią staltiesę, ramų lietų, gerą duonos riekę, kaimynės juoką laiptinėje.