APIE MANE
Labas, aš Ona. Mano namai kvepia obuoliais, sriuba ir šviesa.
Tai mano vizuali istorija apie gyvenimą be demonstravimo, apie paprastą maistą, šeimos stalą, daržą ir lėtesnį ritmą.
Labas, aš Ona
Esu Ona Petrauskienė. Man septyniasdešimt, nors pati dažnai sakau, kad metai geriau skamba kaip obuoliai pintinėje: vieni saldesni, kiti rūgštesni, bet visi kažką duoda. Gyvenu Vilniuje, daug laiko praleidžiu virtuvėje, sode, prie knygų ir pasivaikščiojimuose.
Mano namai nėra muziejus ir ne televizijos laida. Kartais ant stalo būna trupinių, kartais sriuba per daug sutirštėja, kartais užmirštu, kur padėjau akinius. Bet čia yra šilumos, tikro maisto, žalių žolelių ant palangės ir žmonių, kuriems norisi įpilti arbatos.
Kodėl pradėjau rašyti?
Pradėjau rašyti todėl, kad vis daugiau moterų ir vyrų aplink mane klausia paprastų dalykų: ką valgyti, kai nesinori sudėtingumo, kaip nepamesti energijos, kaip ramiau gyventi, kaip vėl pamilti rytą. Aš neturiu stebuklingų atsakymų, bet turiu daug kasdienybės.
Man patinka dalintis tuo, kas patikrinta ne laboratorijoje, o namuose: puode, darže, ilgame pasivaikščiojime, pokalbyje su dukra, ramioje popietėje su arbata.
Aš nesu tobulo gyvenimo mokytoja
Aš nevalgau idealiai. Ne kiekvieną rytą man norisi sportuoti. Kartais suvalgau pyrago gabalėlį ir dar truputį pakartoju. Bet išmokau klausytis kūno ir nepykti ant savęs dėl paprastų žmogiškų dienų.
Mano sveikas gyvenimas nėra draudimų sąrašas. Tai pagarba sau: išsimiegoti, pavalgyti normaliai, išeiti į lauką, paskambinti artimam žmogui, pasijuokti, palikti vietos tylai.
Kuo tikiu
Tikiu, kad maistas turi būti suprantamas. Tikiu, kad judėjimas gali būti lėtas ir vis tiek labai vertingas. Tikiu, kad senstant nereikia dingti iš gyvenimo, reikia tik išmokti gyventi savo tempu.
Tikiu, kad graži diena nebūtinai prasideda nuo didelių planų. Ji gali prasidėti nuo stiklinės vandens, praverto lango, šviesos ant virtuvės stalo ir minties: šiandien sau būsiu švelnesnė.
Mano namų filosofija
Mano namuose svarbiausia yra kvapas, šviesa ir žmogus. Jei kvepia obuoliais, jei kažkas paliko ant kėdės megztinį, jei ant stalo garuoja sriuba, vadinasi, namai gyvena.
Čia nerasite griežto tono. Rasite receptų, mažų taisyklių, pokalbių prie arbatos, minčių apie gamtą ir priminimų, kad gyvenimas vyksta ne tik per šventes. Jis vyksta paprastą trečiadienio rytą virtuvėje.
„Gyvenimas vyksta ne tik per šventes. Jis vyksta paprastą trečiadienio rytą virtuvėje.“